Jau 14 metų gyd. Gražina Bogdanskienė kovoja dėl tobulesnių mūsų šalies įstatymų, reglamentuojančių dirbtinį apvaisinimą. Nuo 1993 m. gyd. G.Bogdanskienė dalyvauja tarptautinėse konferencijose, nagrinėjančiose nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo problemas, šiuo klausimu yra perskaičiusi daugiau nei 50 pranešimų.

Dirbdama įvairiose Lietuvos moterų klinikose, gyd. akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė nuolat susidurdavo su nevaisingomis poromis. Tuo metu Lietuvoje nebuvo taikomi jokie patikimi moterų ovuliacijos stebėjimo metodai, neturėta galimybių ištirti ir vyrų spermos.

Negalėdama pagelbėti vaikų nesusilaukiančioms poroms, gydytoja ėmė domėtis nevaisingumo problemomis ir jo gydymo būdais, kurie jau senokai buvo taikomi Vakarų Europoje, vienas iš jų dirbtinis apvaisinimas. G.Bogdanskienė – pirmoji tuometinės Sovietų Sąjungos Pabaltijo respublikų gydytoja – suprato, kad konstatavus porai vieną iš nevaisingumo priežasčių, ji nėra pasmerkiama taip ir likti bevaike.

Savo tėvynainiams nutarė pagelbėti Jungtinėje karalystėje gyvenantis ir dirbantis, lietuvių kilmės garsus gydytojas ginekologas, Londono karališkosios universitetinės ligoninės tuometinis vadovas bei privačios vaisingumo klinikos “The Bridge Centre" vadovas – profesorius Gediminas Grudzinskas. Jis be jokio atlygio teikė mūsų kraštietėms įvairią pagalbą ir informaciją. Anglijoje pagalbinės apvaisinimo priemonės bei dirbtinis apvaisinimas buvo taikomos jau nuo 1977 metų.

G.Bogdanskienė nuvyko stažuotis į Danijos universitetinę kliniką, kurioje nevaisingoms poroms gydytojai jau maždaug 15 metų teikė įvairią pagalbą, nes čia nieko nestebino vaikai, gimę dirbtinio apvaisinimo būdu. Iki šiol pasaulyje tokie vaikai vadinami "IVF baby" – vaikai iš mėgintuvėlio. Dabar jų visame pasaulyje yra daugiau nei milijonas.