Intracitoplazminės spermijų injekcijos (ICSI) metodas buvo pavadintas pastarųjų keleto metų revoliucija ir suteikė galimybę veiksmingai padėti netgi pačiais sunkiausiais vyrų nevaisingumo atvejais. Jeigu anksčiau nevaisingoms, dėl vyro spermos pakitimų, poroms gydytojai galėjo pasiūlyti įsivaikinti arba atlikti DI, tai dabar ICSI tikrai gali padėti išspręsti šią problemą. Atliekant ICSI naudojami patys galingiausi mikroskopai ir "mikromanipuliatoriai"; pvz., embriologas specialia pipete laiko vieną vienintelę kiaušialąstę ir gali prasiskverbti į ją adata, septynis kartus plonesne už žmogaus plauką. Paprastai ejakuliate gali būti daugiau nei 200 milijonų gyvybingų spermijų, tačiau tik keli šimtai iš šios gausybės pasieks kiaušintakyje esančią kiaušinląstę ir galės ją apvaisinti. Anksčiau buvo manoma, kad negalima pagydyti vyrų, kurių ejakuliate yra mažiau negu 20 milijonų (arba 5 milijonai mililitre) spermijų; ICSI būdu galima apvaisinti naudojant vieną vienintėlį spermijų.

Indikacijos:

• mažas spermatozoidų skaičius (oligospermija);
• blogas spermatozoidų judrumas (astenospermija);
• didelis kiekis patologinių spermatozoidų formų (teratospermija);
• anksčiau atliekant IVF kiaušialąstės neapsivaisino;
• imunologniai nesuderinamumo veiksniai;
• vyrams su obstrukcine ar idiopatine azoospermija
  (panaudojant spermatozoidus iš epididymio ar sėklidžių).

Spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI)

1) Spermijas praranda judrumą nuėmus uodegėlę specialia pipete	2) Kiaušialąstė laikoma taisyklingoje padėtyje. Injekcinėje pipetėje yra spermijas
3) Spermijo įšvirkštimas į kiaušialąstę	4) kiaušialąstė po spermijo įšvirkštimo

ICSI etapai:

1. Gydymas medikamentais, skatinant kiaušialąsčių brendimą:

• Skiriami GnRH agonistai, kad nuslopintų kitų hormonų veikimą (injekcijos/nazalinės inhaliacijos, atliekamos (dažniausiai) dvi savaitės iki gonadotropinių skyrimo ir dar 10 – 14 dienų, priklausomai nuo reakcijos) arba GnRH antogonistai (injekcijos, atliekamos (dažniausiai) nuo 5 gonadotropinių skyrimo dienos).
• Skiriami gonadotropiniai, siekiant sužadinti folikulų brendimą ir sukelti ovoliuciją.

2. Gydymo stebėjimas, nustatant ir įvertinant folikulų augimą; nustatoma individuali dozė, kad būtų išvengta sunkių šalutinių reiškinių:

• Atliekamas ultragarso tyrimas per makštį (du arba tris kartus per ciklą).
• Kartais matuojama hormonų koncentracija kraujyje.

3. Kiaušialąsčių ėmimas, dažniausiai išoriškai nuskausminus, trunka 10-20 minučių.

• Procedūra kontroliuojama ultragarso davikliu per makštį.
• Kiaušialąstės imamos per makštį (32-36 valandos po paskutinės hormonų injekcijos).

4. Spermos ėmimas tą pačią dieną kaip ir kiaušialąstės. Ji gali būti gaunama natūraliu būdu arba atliekant MESA arba TESE.

5. Apvaisinimas:

• Vienas vienintelis spermijus patalpintas į vieną vienintelę kiaušialąstę.
• Kiaušialąstės kitą dieną tiriamos mikroskopu – nustatoma, ar įvyko apvaisinimas.

6. Embrionų perkėlimas (dažniausiai atliekamas antrą dieną po apvaisinimo):

• Per makštį perkeliami ne daugiau kaip trys embrionai.
• Embrionai perkeliami į gimdą.
• Likę embrionai užšaldomi.

7. Nėštumo nustatymas ir stebėjimas.