Dažniausiai užduodami klausimai

Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse. Prieš 22 metus, kai pradėjau dirbti su negalinčiomis pastoti poromis, statistika rodė, kad vaisingumo problemų turi apie 10% porų. Dabar tokių porų yra 15%. Vadinasi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medicininėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora (30%).

Tai lemia daugybė dalykų. Gyvename užterštoje aplinkoje. „Švariose“ šalyse, nepaliestose civilizacijos, vaisingumo problemų mažiau. Be to, jie nevaisingumą stengiasi išspręsti kitu keliu – siūlo ne gydytis, o įsivaikinti. Šia tema buvo diskutuojama akušerių-ginekologų simpoziume Cape Town (Pietų Afrikoje). Afrikoje daug našlaičių, juos siūloma įsivaikinti nevaisingoms poroms. Taip išsprendžiamos dvi problemos – vaikui randama šeima ir sutaupoma lėšų nevaisingumo gydymui.

Tokia alternatyva, manau, gali žmogų labai žeisti. Tiesa, tokių pasiūlymų nuskamba žiniasklaidoje – neva, kam nevaisingoms poroms gydytis, kai tuo tarpu pilni vaikų namai. Iš tikrųjų, ne mūsų teisė spręsti, ką žmogui daryti. Niekada negalėčiau pasakyti pacientui „ko čia vargstat?“. Juk turėti savo biologinį palikuonį, pratęsti save yra vienas iš svarbiausių gyvenimo tikslų. Šis savęs pratęsimo instinktas be galo stiprus, nežiūrint nei išsilavinimo, nei rasės.

Nuo senų laikų kaimuose sklandydavo tokios bobučių apkalbos – jei jau pora neturi vaikų, vadinasi, moteris yra pasidariusi abortą. Vyrų dėl nevaisingumo niekas nekaltindavo, tik moterys galėjo būti „bergždžios“. Iš tiesų, tikrovė visai kitokia.

Prieš 15-20 metų apie 70% nevaisingumo priežasčių priklausydavo nuo moters. Vyrai tikrai buvo sveikesni. Dabar nevaisingumo priežastys pasiskirsčiusios taip: 40% priklauso nuo moterų, 40% – nuo vyrų, 10% priklauso nuo abiejų, o 10% priežasčių lieka neaiškios. Vadinasi, tiek vyrai, tiek moterys vienodai kalti dėl nevaisingumo. Deja, vyrų nevaisingumo daugėja, spermos kokybė blogėja. Tam įtakos turi daug veiksnių – rūkymas, alkoholis, aplinkos bei maisto užterštumas.

Pirmoje vietoje – lytiniu keliu plintančios infekcijos, kurios gali pakenkti tiek vyro, tiek moters vaisingumui. Dažniausios – chlamidijos ir ureaplazmos, kiek rečiau – mikoplazmos, dar rečiau – gonorėja, trichomonos. Skandinavijoje šių infekcijų banga buvo prieš 15-20 metų, o Lietuvoje šis pikas tęsiasi jau paskutiniuosius 10 metų. Populiariausios infekcijos, kaip chlamidijos ir ureaplazmos – 90% plinta lytiniu keliu. Maža tikimybė, kad jomis žmogus užsikrės ežere ar pirtyje.

Dažniausiai taip. Gali būti ir buitinių priežasčių, bet, kaip minėjau, ne daugiau kaip 10% (tos pačios pirtelės, baseinai, svetimi rankšluosčiai). Tiesa, kartais infekcija gali būti labai sena, tūnanti organizme kad ir 10-15 metų, tad galbūt ja vyras ar moteris jau buvo užsikrėtę iki sutikdami vienas kitą. Sumažėjus organizmo atsparumui infekcija gali suaktyvėti. Šios lytiniu keliu plintančios infekcijos moterims gali sukelti kiaušintakių nepraeinamumą, o vyrams – lėtinius prostatitus, kurie yra labai sunkiai gydomi. Norint išsigydyti ureaplazmas vyrams kartais reikia ir kelių gydymo kursų, gydymas gali trukti iki pusės metų.

Mes, vaisingumo gydytojai, labai rekomenduojame nepradėti anksti lytinio gyvenimo, naudoti prezervatyvus, kalbėti apie tai su vaikais. Kartais būsimo nevaisingumo priežastis gali būti jaunystės klaidos – nesaugus ankstyvas seksas. Kaip minėjau, Skandinavijos šalyse lytinių infekcijų bumas praėjo, nes visuomenė buvo labai aktyviai šviečiama, kad nuo šių infekcijų apsaugo tik prezervatyvai. Deja, mums kartais tenka internetu atsakinėti ir į 14 metų paauglių klausimus apie jų lytinį gyvenimą.

Antroji gana dažna nevaisingumo priežastis – hormoniniai moterų sutrikimai. Jie sudaro apie 30%. moterų nevaisingumo priežasčių. Šių sutrikimų skaičius neauga – moterų, besiskundžiančių šiomis problemomis procentas dabar yra toks pat, kiek praeityje. Tokie sutrikimai gali būti įgimti.

Hormonų apykaitą paveikia daugybė priežasčių, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, buvę nėštumo nutraukimai, net gimdymai (taip galėjo atsitikti ir Jūsų skaitytojai – po gimdymo sutriko hormonų apykaita). Patys nėštumo nutraukimai, jei jie atlikti gydymo įstaigoje, vaisingumui nekenkia, tačiau jie gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Organizmas buvo pasiruošęs ilgam nėštumui, o šis staiga baigėsi. Hormonų apykaitą gali sutrikdyti stresas ir įtampa, juk kartais dėl įtampos dingsta mėnesinės.

Pacientėms sakome – atsipalaiduokite, nesistenkite skubėti, nealinkite organizmo. Tačiau jos sako – tai neįmanoma, galvoje kala plaktukėlis, kad „reikia stengtis pastoti“. Ta įtampa mažina pastojimo šansą. Kiekvienas yra girdėjęs istorijų, kaip pora labai stengėsi, o kai nustojo galvoti apie tai, pastojo.

Jei dėl lytinių infekcijų diagonozuotas kiaušintakių nepraeinamumas, priežasčių gali būti ir daugiau – pavyzdžiui, paprasta infekcija (streptokokai, stafilokokai, kurie „gyvena“ mūsų organizmuose ir suaktyvėja nusilpus imunitetui). Tad jokiu būdu nereiškia, kad ta moteris, kurios kiaušintakiai nepratekami, būtinai yra užsikrėtusi lytiniu keliu plintančia infekcija. Dar viena dažna moterų nevaisingumo priežastis – endometriozė, galinti sudaryti sąaugas ar cistas.

Dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis – prasta spermos kokybė. Egzistuoja dvi blogybės – arba per mažas spermatozoidų judrumas, arba per maža jų koncentracija. Deja, atlikę tyrimus mes negalime pasakyti vyrui, kodėl taip yra. Pasaulyje dar nėra išrasta vaistų, gerinančių spermatozoidų judrumą ar didinančių jų skaičių. Nepaisant to, galime pasiūlyti maisto papildų, vitaminų, kurie, vartojant 3 mėnėsius ir daugiau, gali pagerinti spermos kokybę. Siūlomos pagalbinės priemonės – inseminacija (kai surinkta ir apdorota vyro sperma suleidžiama moteriai į gimdą) arba dirbtinis apvaisinimas.

Vyrai turėtų suvokti, kad spermos pakitimai nėra jų kaltė, tai nėra vyriškumo pažeminimas ar seksualinio pajėgumo sumažėjimas. Vyras tikrai nėra mažiau vyriškas dėl to, kad jo spermoje mažiau spermatozoidų ar jie lėčiau juda. Tai sveikatos sutrikimas, kurį reikia išsitirti, kad žinotumėte tolesnius žingsnius norėdamas susilaukti vaikų.

Teko skaityti, kad lietuvių vyrų sperma labai kokybiška. Deja, ji tokia pati, kaip ir visų.

Porų su antriniu nevaisingumu daugėja. Anksčiau buvo manoma, kad antrinis nevaisingumas dažniausiai pasitaiko po nėštumo nutraukimo. Deja, taip gali būti ir po gimdymo. Net 10-20% (tikslios statistikos nėra) šeimų nebegali pakartotinai pastoti. Tokių pacientų turime daugybę. Priežastys? Tie patys hormoniniai moters sutrikimai, kai kada – hormoninių kontraceptinių priemonių naudojimas. Todėl moterims, kurios planuoja trumpą pertrauką tarp vaikų, patariame naudoti nehormonines kontraceptines priemones. Antrinis nevaisingumas gali būti dėl lytinių organų uždegimų, dėl kurių kiaušintakiai tampa nepratekami. Be to, su amžiumi keičiasi ir spermos rodikliai. Vyro spermos kokybė kartais blogėja labai greitai – po dvejų metų pakartojus tyrimus rodikliai kartais būna gerokai blogesni. Tad ką kalbėti, jei pora antrą vaiką suplanuoja po 10-15 metų – vyro sperma jau gali būti labai suprastėjusi.

Egzistuoja vadinamasis imunologinis nesuderinamumas. Jis nėra iki galo ištyrinėtas, todėl kai kurie mokslininkai bando šią hipotezę kritikuoti. Manoma, kad spermatozoidai negali praeiti pro gimdos kaklelį, nes jo gleivėse gaminasi specialūs antikūnai, kurie nepraleidžia būtent to vyro spermos.

Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Kalbame apie lytinį gyvenimą nesisaugant, bet ir neplanuojant, neskaičiuojant vaisingų dienų, negulint iškėlus kojų, neapkraunant savo psichikos ir jokiais kitais būdais neforsuojant. Nesisaugant per metus 90% vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10% vaisingų porų pastoja per antrus metus. Vadinasi, jei pora vaisinga, per dvejus metus pastojimo tikimybė yra 100%. Jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, rekomenduojama pasitikrinti. Po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Žinoma, mes turime daugybę pacienčių, su mūsų pagalba pastojusių ir 45-50 metų, tačiau tai neturi būti siekiamybė. Šeimos turėtų suvokti – nevaisingumas jaunėja, vis jaunesnės poros negali pastoti, todėl reikėtų susidėlioti prioritetus taip, kad vaikai nebūtų planuose „nukelti“ keturiasdešimtmečio link.

Kalbant apie antrinį nevaisingumą, metus reikia skaičiuoti nuo atsinaujinusių mėnesinių. Jei nepavyko pastoti per aptartus terminus, galima kreiptis ir į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos, ką daryti toliau, pasiūlys kai kuriuos tyrimus. Galima iškart kreiptis į specializuotas gydymo įstaigas – sugaišite mažiau laiko.

Tai mitas. Daugybei porų nereikia net jokio gydymo, tik apžiūros ir patarimo. Kartais tereikia papasakoti, kas yra ovuliacija, ir patarti, kaip ją nustatyti bei kada planuoti lytinius santykius. Echoskopu dažnai galima nustatyti net būsimos ovuliacijos valandą. Kartais pakanka nedidelio kurso kiaušidžių veiklą stimuliuojančių preparatų, ir moteris pastoja. Kitais kartais užtenka vitaminų ir papildų. Tais atvejais, kai būtinas pagalbinis apvaisinimas dažnai poroms gali priklausyti valstybės kompensacija.

Ovuliacija iš tiesų trunka 24 valandas. Tuo tarpu, spermatozoidai yra gyvybingi 3 paras. Tad realiai vaisingų dienų per mėnesį nėra tiek daug, viso labo 3. Norinčioms pastoti poroms siūloma sekti ovuliaciją. Dabar siūlome įsigyti naujoviškus ovuliacijos testus (šie testai puikiai tinka ir natūraliai kontracepcijai). Ovuliacijos laikas ne visada būna pastovus, ir ne visada – ciklo viduryje. Kartais būna situacijų, kai ovuliacija įvyksta iškart po mėnesinių ar prieš pat kitas mėnesines. Norint pastoti reikėtų nutaikyti būtent tą parą, kai vykstą ovuliacija. Taip darome ir mes, atlikdami dirbtinį apvaisinimą – itin tiksliai skaičiuojame ovuliacijos laiką. Pavėlavus nors kelias valandas, kiaušinėlis nebegalės būti apvaisintas.