Ginekologė Gražina Bogdanskienė ramina: menopauzės nereikia bijoti, o kuo moteris fiziškai aktyvesnė, tuo ji lengviau toleruos atsiradusius nemalonius simptomus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ mitybos konsultantė Sandrija Čapkauskienė pasakoja, kad mityba tuo metu turėtų būti panaši į tą, kuria siekiama išvengti širdies ligų.
„Aktorė Rachel Weisz mama tapo 48-erių, atlikėja Janet Jackson – 50-ies, o italų dainininkė Gianna Nannini – net 54-erių. Ir tai – vos kelios moterys, kurios džiaugiasi brandžia motinyste, tačiau tai vis tik – labiau išimtis. 5–6 dešimtys moters gyvenime susijusios su hormoniniais pokyčiais. Menopauzė pakeičia ne tik moters savijautą, kasdienybę, bet ir išvaizdą. Vyresnės moterys net sako, kad svoris auga vos pažiūrėjus į spurgą ar pyrago gabalėlį. Ką daryti? Kaip keisti savo mitybos įpročius, kad geriau jaustumėtės, kad nuotaikų pokyčiais nešiurpintumėte savo artimųjų ir atspindys veidrodyje džiugintų?“ – sako profesorė Jurgita Plisienė.
Kiekviena moteris gimdama atsineša šimtus tūkstančių kiaušialąsčių, su amžiumi jų kiekis mažėja, kiekvieną mėnesį moteris netenka šimtų kiaušialąsčių. Bėgant metams mažėja ir estrogeno kiekis, todėl sulaukus 50–60 metų prasideda menopauzė. Kas vyksta moters organizme sulaukus tam tikro amžiaus, pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė G. Bogdanskienė.
„Tipiškai mūsų populiacijoje (Lietuvos, Baltijos šalių) menopauzė prasidėdavo 50–55 metų moterims, tačiau dabar menopauzė „jaunėja“, kad prasideda 35–40 metų, jau nebėra naujiena. Gal dėl to, kad anksčiau prasideda menstruacijos. Anksčiau mūsų populiacijoje jos prasidėdavo 15 metų, dabar 8–11 metų, girdime, jau ir pagimdo“, – kalba pašnekovė.
Menopauzė yra nulemta genetiškai. Tam tikrą kiaušialąsčių kiekį moteris turi gimdama, po to kiekvieną mėnesį kiaušialąstės nyksta, o kai šis rezervas išsisemia, prasideda menopauzė. Tam įtakos turi ir kiti dalykai, pavyzdžiui, operacijos, kaip kiaušidžių endometriozės, kurios metu pašalinama didelė dalis kiaušidžių audinio.
„Jeigu pažiūrėtume į pacientes, kurios negali pastoti, apie 20 proc. priežasčių yra endometriozė, tai dažna priežastis ir dažnėja. Ją lemia aplinkos faktoriai, įvairūs cheminiai ir radiaciniai faktoriai, be abejo, daro didžiulę įtaką“, – pažymi ginekologė.
Kokie simptomai išduoda, kad menopauzė tuoj prasidės?
Dažniausias simptomas – sutrinkantis menstruacinis ciklas. Menstruacijos pradeda trumpėti. Tipiškai menstruacinis ciklas trunka 28–35 dienas, tačiau jis sutrumpėja iki 20 ar net mažiau dienų. Moterys gali kraujuoti ir kas dvi savaites.
„Jeigu truputėlį pažengę, jau premenopauzė, gali pradėti retėti, gali būti kas 2–4 mėnesius ar kas pusę metų. Tai patys pirmi signalai. Be abejo, yra ir kiti simptomai. Dažniausiai prasideda naktinis prakaitavimas, karščio pylimas, dažnai prasideda depresija, nemiga. Nervinė įtampa – labai dažnas požymis. Kai kas sako: galėčiau, tai namuose išdaužyčiau visas lėkštes“, – teigia G. Bogdanskienė.
Pasak gydytojos, paprastai moterims sunkiausia susitvarkyti su padidėjusiu prakaitavimu – tai didelis nepatogumas.
Menopauzė ankstėja, bet moterys šiais laikais paprastai gimdo vėliau negu anksčiau. Kaip vyresnio amžiaus moterims sekasi išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį? Ar tam reikia specialių priemonių?
„Dėl emancipacijos, tikslo siekimo, karjeros dalis moterų pasirenka gimdyti vėliau, – pritaria ginekologė. – Tačiau tuomet atsiranda vaisingumo problemų. Mes nurodome skaudžią statistiką – po 36 metų pastojimo tikimybės kreivė ryškiai eina žemyn. Pavyzdžiui, jeigu pasiekiame 40 metų, natūralaus pastojimo tikimybė yra 2–3 proc., net taikant pagalbinį apvaisinimą šita tikimybė – daugiausiai 15 proc.“
Pailginti vaisingą laikotarpį šiais laikais padeda specialūs gydymo būdai. Vienas iš naujausių, kuris prieš 4 metus pradėtas taikyti ir Lietuvoje, – kiaušidžių atjauninimo procedūra. Tiesa, šis metodas netinka ginekologine onkologine liga sirgusioms pacientėms. „Nėra mokslinių tyrimų, kurie pasakytų, galima ar negalima. Aišku, netiktų toms, kurioms – gili menopauzė“, – priduria laidos viešnia.
G. Bogdanskienė tas, kurioms artėja menopauzė, ramina: šio periodo nereikia bijoti, menstruacijų pabaiga – natūralus gyvenimo tarpsnis, kaip ir jų pradžia.
Kad vaizdas veidrodyje džiugintų net ir menopauzės periodu, kad svorį būtų įmanoma kontroliuoti, mitybą teks keisti. Kaip? Pasakoja biomedicinos mokslų daktarė, mitybos konsultantė S. Čapkauskienė.
Estrogenas didina jautrumą hormonui leptinui, kuris atsakingas už mūsų sotumo jausmą. Mes sotumo jausmo galime nejusti. Menopauzės metu moterims nutukimas nustatomas 3 kartus dažniau.
„Menopauzės metu, kai sumažėja estrogenų koncentracija, riebalų persiskirstymas būna ganėtinai stiprus, ypač jeigu moteris turi antsvorio ar yra nutukusi. Didelė dalis išorinių riebalų virsta vidiniais riebalais, tada atsiranda centrinis – pilvinio tipo – nutukimas, o tada daugybė reakcijų sąlygoja uždegiminį foną“, – aiškina ji.
Kardiologė J. Plisienė savo ruožtu priduria: vidiniai riebalai skatina lėtinį uždegimą, nes išskiria aktyvias medžiagas, kurios net intensyvina aterosklerozę. Dėl to po menopauzės širdies ir kraujagyslių ligų skaičiai žymiai išauga.
„Estrogenas dar didina jautrumą hormonui leptinui, kuris atsakingas už mūsų sotumo jausmą. Mes sotumo jausmo galime nejusti. Menopauzės metu moterims nutukimas nustatomas 3 kartus dažniau“, – sako biomedicinos mokslų daktarė.
Kūno kompozicijos pokyčiai menopauzės metu
Sumažėjimas:
– Kaulinė masė
– Kaulinio audinio tankumas
– Liesoji kūno dalis
Padidėjimas:
– Kūno svoris
– Riebalinė masė
Menopauzės metu vartokite:
– daržoves, ypač žalias salotas, kaip kale kopūstus, špinatus, gražgarstes,
– alyvuogių, linų sėmenų, kanapių aliejų su daug omega-3 riebalų rūgščių,
– riebią žuvį: skumbrę, lašišą,
– kuo mažiau apdorotus angliavandenius (pilno grūdo kruopas, grikius, avinžirnius, kurie yra ir baltymų, ir stabilaus krakmolo šaltinis) vartokite pusryčiams ar pietums, nes jie suteikia sotumo jausmą, nebelieka noro užkandžiauti,
– kartą per dieną – baltymus (fermentuotus, kaip jogurtą, kefyrą, ar gyvulinės kilmės iš mėsos ar žuvies),
– riešutus, sėklas,
– antioksidantus, kurių yra ryškios spalvos uogose.
Nepamirškite judėti – judėjimui skirkite ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę. Anot ginekologės G. Bogdanskienės, kuo moteris fiziškai aktyvesnė, tuo ji lengviau toleruos menopauzės simptomus.
„Pasirengimas menopauzei – nuoseklus darbas. Teks priimti sprendimus ir keisti mitybos bei judėjimo įpročius, jeigu menopauzės periodą norėsite išgyventi lengviau. Juk meilė sau svarbi bet kokiame amžiuje“, – įsitikinusi laidos vedėja.
Plačiau – kovo 30 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.